Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Hepatito virusai yra įvairios kilmės virusiniai sukėlėjai, pažeidžiantys kepenis ir sukeliantys uždegimą. Dažniausiai pasitaikantys yra A, B, C, D ir E tipo hepatito virusai, kurie skiriasi perdavimo būdais, ligos eiga bei poveikiu sveikatai. Šie virusai yra svarbi visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje, nes kai kurios hepatito formos gali sukelti lėtines kepenų ligas, cirozę ar net kepenų vėžį, kas tai ir kaip išvengti skaitykite čia.

 Kovo mėnesio penktadienius su 2-3 klasių mokiniais praleidome kalbėdami apie maisto svarbą mūsų organizmui. Pradinukams buvo pristatyta maisto įvairovės reikšmė. Mokiniams buvo aiškinama maisto pasirinkimo piramidė, sveikos mitybos lėkštė. Diskutavome apie daržovių ir vaisių vartojimo naudą.

                      Ypač vaikai susidomėjo, kai pradėjome kalbėti apie cukraus vartojimą. Stebėjome, kiek „paslėpto“ cukraus turi įvairūs maisto produktai ir gėrimai, aptarėme jo žalą organizmui ir pasiaiškinome, kodėl svarbu vartoti cukrų saikingai. Taip pat palietėme pusryčių svarbą bei sveikatai palankius užkandžių pasirinkimus.

                      Pamokos pabaigoje aptarėme maisto švaistymo problemą, akcentuodami atsakingą maisto produktų ir patiekalų planavimą bei pirkimą.

Savaitės pradžią su 7-8 klasių mokiniais pradėjome su mitybos tema.  Pamokos pradžioje buvo patikrintos paauglių žinios apie mitybos sutrikimus. Vėliau mokiniams buvo pasakojama valgymo sutrikimų atsiradimo priežastys, kokios mintys, išgyvenimai ir kriterijai tai lemią. Po to buvo aptariamos valgymo sutrikimų rūšys, kuo jos skiriasi, dėl ko sutrikimas atsiranda ir kokią žalą tai daro asmens organizmui.

                      Aptarę valgymo sutrikimų keliamus nesklandumus žmogaus gyvenime kalbėjome, kaip reikia tinkamai padėti draugui, jei šis susiduria su tokiomis problemomis.

Kovo mėnesį su 1-3 klasių mokiniais kalbėjome apie pirmąja pagalbą. Pradinukams buvo pasakojama, kaip tinkamai suteikti pagalbą sau ir kitam žmogui esant: kraujavimui iš nosies, įsipjovus, patyrūs lūžį, netekus sąmonės ar užspringus ir pan. Vaikai įdėmiai klausėsi, aktyviai dalinosi savo patirtimi, kokią pirmąją pagalbą yra suteikę ar kokia buvo suteikta jiems.

Naujus metus su 6-8 klasių mokiniais pradėjome brendimo ir santykių tema. Su berniukais ir mergaitėmis aptarėme kokie pokyčiai vyksta mūsų kūne ir galvoje, kai įžengiame į paauglystės ir pokyčių laikotarpį. Taip pat su mokiniais kalbėjome, kad visi bręstame skirtingai ir tai negali tapti patyčių priežastimi.

      Paaugliams buvo akcentuojama meilės sau svarba, pasitikėjimo savimi ir savivertės ugdymas. Mokiniams buvo rodomi pavyzdžiai, kaip socialinės medijos iškreipia grožio suvokimą ir standartus dėl nuotraukų retušavimo ir tobulinimo. Pamokos eigoje, su mokinaisi kalbėjome, koks tūrėtų būti sveikas santykių kūrimas, kodėl svarbu mokėti pasakyti „ne“ ir atsispirti spaudimui. Pabaigoje aptarėme, kaip atpažinti toksiškus santykius, kokie antros pusės sakiniai ir veiksmai tai parodo. Mokiniams buvo įdomu klausyti ir dalintis savo patirtimi.

Vasario mėnesį su 3-4 klasių mokiniais aptarėme, kokie pavojai gali tykoti internete. Buvo akcentuojama apie nepažįstamų žmonių galimus nedorus ketinimus ir, kad svarbu vengti bendrauti su mums nežinomais žmonėmis. Taip pat buvo kalbama, kad jei kyla įtarimas dėl savo saugumo internete visada kreiptis į tėvelius ir pasitarti su jais.

                      Kitoje pamokos pusėje kalbėjome apie ekranų žalą mūsų sveikatai, akims ir psichologinei būklei. Aptarėme kiek laiko galima praleisti prie ekrano per dieną, kokias ir kada reikia darytis pertraukas juo naudojantis.

Metų pradžioje su mokiniais susitikome dar kartą aptarti burnos sveikatos priežiūros gerinimo temą. 1-4 klasių mokiniai dalyvavo užsiėmimuose, kurių metu aptarėme kokia yra tinkama burnos priežiūra. Kalbėjome apie maistą bloginančią ir gerinančią ne tik burnos bet ir bendrąją sveikatos būklę. Su pradinukais ne tik kalbėjome, bet ir darėme praktinę užduotį, kaip tinkamai valyti dantukus. Taip pat aptarėme, kaip prižiūrėti savo dantų šepetėlį.

          Vaikams buvo akcentuojama, kad liežuvio priežiūra yra ne ką svarbesnė už dantų, todėl jiems buvo rodoma, kaip tinkamai prižiūrėti savo liežuvį.

 Sausio 31. su ketvirtos b klasės mokiniais kalbėjome apie rankų higienos svarbą, organizmo nuolatinę kovą su mikroorganizmais, kodėl svarbu stiprinti imuninę sistemą.

    Vaikai sužinojo, kokių yra mikroorganizmų, kurių rūšių mikroorganizmai gyvena ant mūsų rankų. Užsiėmime aptarta, kodėl ir kaip reikia plauti rankas ir kas atsitiktų, jeigu to nedarytume.

    Po teorinės dalies buvo atliktas bandymas. Jis padėjo išsiaiškinti, koks skirtumas, kai rankas nusiplauname tik su vandeniu ir kaip atrodo rankos po taisyklingo rankų plovimo. Rezultatas buvo akivaizdžiai matomas, vaikus labai nustebino, kad toks didžiulis skirtumas tarp taisyklingai ir netaisyklingai plautų rankų.

Cukrinis diabetas arba cukraligė – sutrikęs organizmo gebėjimas panaudoti gliukozę. Tai lėtinė liga, kuria susergama, kai sutrinka insulino gamyba kasoje (1 tipo) arba šio hormono veikimas audiniuose (2 tipo). Cukrinį diabetą sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą – hiperglikemiją. 

Higienos instituto duomenimis, praeitais metais net 161,4 tūkst. šalies gyventojų sirgo 1 arba 2 tipo cukriniu diabetu. Tai maždaug 4 proc. daugiau nei 2022 metais. 627 sirgusieji šia liga mirė. Nekontroliuojamas cukrinis diabetas gali sukelti kraujagyslių ligas, polineuropatiją, inkstų ir kitų organų pažeidimus, aklumą ir kitas ligas. Daugiau informacijos, kuo skiriasi pirmojo ir antrojo tipo diabetas galite skaityti čia.

    Artėjant tamsiam metų laikotarpiui, itin svarbu vaikus informuoti apie tinkamą elgesį tamsiu paros metu. Su pradinukais aptarėme, kaip tokiu laikotarpiu reikia elgtis prie pėsčiųjų perėjos, kaip saugiai važinėti dviračiu.

           Kalbėjome apie atšvaito svarbą. Žiūrėjome nuotraukas ir video medžiagą, kuriose rodomos įvairios situacijos, kai žmogus ar dviratininkas tamsiu paros metu važiuojamojoje kelio dalyje arba eidamas per pėsčiųjų perėją neturi jokio šviesą atspindinčio daikto.

           Vaikai įsitikino, kad automobilio vairuotojui sunku pastebėti žmones be atšvaitų. Pradinukai mokinosi, kaip tinkamai užsidėti atšvaitą,  praplėtė žinias apie tai, kaip reikia elgtis tamsiu paros metu. Pamokos pabaigoje mokiniai dalyvavo   viktorinoje ir įtvirtino žinias apie saugų elgesį.

Emocijų supratimas  šiuolaikinėje visuomenėje ypač svarbus. Nors pats gebėjimas jausti mums yra įgimtas, tačiau atpažinti, įvardinti ir išreikšti tai, ką jaučiame, vaikai mokosi augdami, bendraudami su tėvais, mokytojais, draugais ir artimaisiais.

Siekdami, kad mūsų mokyklos mažiausieji būtų tinkamai pasiruošę suprasti save ir kitus, per užsiėmimą su pradinukais kalbėjome apie emocijas, jausmus, kodėl jie mums duoti ir kodėl juos jaučiame, nagrinėjome veido mimikas ir gilinome žinias, kaip emocijas atpažinti veide. Dar vienas  emocijų rodiklis yra balso tonas. Siekdami  suprasti emocijas iš balso tono, vaikai lavino atpažinimo įgūdžius žaisdami žaidimą, kurio metu kalbėjo specifiniais balso tonais ir mėgino atspėti, kokia emocija tokiu būdu yra išreiškiama. Pradinukai mokėsi atpažinti emocijas ir iš kūno kalbos.

Šiuolaikinėje visuomenėje, kai žmonės vis sunkiau supranta vieni kitus, yra svarbu turėti aukštą „emocinį raštingumą“. Toks įgūdis svarbus ne tik siekiant gyvenimo tikslų, bendraujant ir bendradarbiaujant tarpusavyje, jis būtinas ir norint suprasti save bei norint išmokti valdyti savo emocijas. Tuo tikslu  pirmieji rudens mėnesiai buvo skirti 5-8 klasių mokinių psichinės sveikatos stiprinimui.

Su mokiniais aptarėme, kas yra emocijos, kodėl mes jas jaučiame, nagrinėjome paveikslus su žmonių veidais ir mokėmės, kaip iš veido mimikų atpažinti tam tikras emocijas. Analizavome ir nemalonias emocijas, kaip tinkamai jas reikėtų nukreipti. Užsiėmimuose vaikai įtvirtino žinias žaisdami viktorinoje.

Nenuostabu, kad paaugliai taip pat dažnai painioja įtampą, stresą, liūdną ir niūrią nuotaiką su depresijos apraiškomis, panikos atakomis.  7-8 klasėse užsiėmimų metu aptarėme, kokie yra  depresijos ir liūdnos nuotaikos skirtumai. Kalbėjome, kokie yra liūdnos nuotaikos požymiai, kiek normalu liūdėti, o kada visgi vertėtų pasikalbėti su specialistu siekiant išsiaiškinti, kas gali slypėti už prastos nuotaikos, kada tai jau turėtų kelti nerimą. Mokiniai gilino žinias, kaip atpažinti depresijos apraiškas kitame žmoguje ir kaip tinkamai tam žmogui padėti. Paaugliai dalyvavo viktorinoje, kurioje bandė atspėti vyraujančius apie depresiją mitus ir faktus.

NVSC duomenimis, sergamumas TB per pastaruosius penkis metus (2019–2023 m.) sumažėjo – nuo 31,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų 2019 m. iki 21,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų 2023 m. Siekiant mažinti tuberkuliozės užsikrėtimų svarbu žinoti, kas tai ir kaip jos išvengti.

Peršalimas arba ūminė viršutinių kvėpavimo takų (respiracinė) infekcija (ŪRVI) – užkrečiama virusinė viršutinių kvėpavimo takų (nosies ir gerklų) infekcija. Peršalimas yra viena dažniausių ligų, kuria kiekvienas žmogus vidutiniškai serga 2–4 kartus per metus. Peršalimas nėra pavojingas ir praeina per 7–10 dienų. Peršalimas dažnai maišomas su rimtesne liga – gripu, kuriam būdinga aukšta temperatūra, šaltkrėtis, kaulų ir raumenų skausmai. Kelis patarimus, kaip išvengti peršalimo ligų galite rasti čia.

  Metų pradžią skyrėme burnos sveikatos priežiūros gerinimo temai. Pirmų ir antrų klasių mokiniai dalyvavo užsiėmimuose, kurių metu aptarėme kokia yra tinkama burnos priežiūra. Kalbėjome apie maistą bloginančią ir gerinančią ne tik burnos bet ir bendrąją sveikatos būkle. Su pradinukais kalbėjome, kaip valyti dantis, kaip tinkamai prižiūrėti savo dantų šepetėlį.

    Vaikams buvo akcentuojama, kad dantukų priežiūra yra ne ką svarbesnė už liežuvio, todėl jiems buvo rodoma, kaip tinkamai prižiūrėti savo liežuvį. Su vaikais atlikome keletą pratimų įtvirtinti žinias.

Gruodžio 1-ąją minint pasaulinę AIDS dieną su 8b klasės mokiniais gilinomės kokia tai liga, iš kur ji kilo, koks gydymas skiriamas ir užsikrėtimo kelius. Taip pat aptarėme kuo skiriasi AIDS ir ŽIV, kokius pažeidimus organizmui sukelia šis virusas. Pamokos pabaigoje atlikome viktorinos užduotis.

  Prasidedant žiemos sezonui, siekiant dar labiau praplėsti žinias apie antibiotikus su septintų klasių mokiniais diskutavome apie jų kilmę, funkcijas, naudojimą farmacijos ir maisto pramonėje.

Kartu aptarėme antibiotikų tinkamą vartojimą, kada jų negalima vartoti, galimus šalutinius poveikius. Kalbėjome apie gerąsias bakterijas ir jų vartojimo svarbą geriant antibiotikų kursą. Pamokos gale mokiniai dalyvavo viktorinoje, kurioje įtvirtino žinias.

Tabakas – sunki ekonominė našta šeimoms ir visuomenei, kelianti pavojų socialinei bei ekonominei plėtrai ir aplinkai. Todėl ir toliau plėtėme vaikų žinias apie rūkymo žalą.

Plečiant rūkymo žalos temą, su 6b ir 6c klasių mokiniais aptarėme, kodėl rūkymas yra problema, kodėl paaugliai rūko ir kas dažniausiai paskatina surūkyti pirmąją cigaretę. Mokiniams buvo aiškinama kokių gudrybių ėmėsi tabako kompanijos norėdami pritraukti paauglius pradėti rūkyti.

Šeštokams buvo vaizdžiai parodyta iš ko susideda tradicinė ir elektroninė cigaretė, kaip  organizmui kenkia kaitinamasis tabakas, kalbėta apie pasyvų rūkymą ir jo daroma žalą. Po teorinės dalies su mokiniais buvo atlikta situacijos analizė, nagrinėjami galimi variantai. Pamokos pabaigoje vaikai  mokėsi pasakyti tvirtą „Ne“ rūkymui.

II tipo cukrinis diabetas (CD) – tai daugiakilmis metabolinis sutrikimas, pasireiškiantis lėtine hiperglikemija bei baltymų, riebalų apykaitos sutrikimu dėl vyraujančio atsparumo insulinui ar nepakankamo insulino išskyrimo arba dėl abiejų šių priežasčių. 2 tipo CD sudaro 80-90 proc. visų cukrinio diabeto atvejų. Pakitusi medžiagų apykaita sergant CD, ypač lėtine hiperglikemija, pakenkia daugeliui organų, nes pažeidžia kraujagysles: smulkiąsias ir stambiąsias (išeminė širdies liga, miokardo infarktas, kojų, smegenų pažaida), trumpėja gyvenimo trukmė. Kaip efektyviai valdyti II tipo cukrinį diabetą rasite čia.

Išmaniosioms technologijoms vis labiau užkariaujant žmonių gyvenimus, visuomenėje kyla nemažai diskusijų apie tai, ar vaikams reikalingi išmanieji telefonai, kiek laiko galima prie jų praleisti ir kokia laukia naujosios kartos ateitis dėl vis mažėjančių realaus bendravimo įgūdžių. Daugiau apie tinkamą telefonų naudojimą skaitykite čia.

Antibiotikai – tai vaistai, veikiantys prieš į organizmą patekusias bakterijas. Bakterines infekcijas sukelia įvairiausios bakterijos, taigi, ir antibiotikų yra įvairių. Skirtingi antibiotikai skirtingai veikia mikrobus. Vieni juos sunaikina, kiti stabdo jų augimą ir dauginimąsi.

                             Siekiant praplėsti mokinių žinias apie mikroorganizmų atsparumą antibiotikams su 6c ir 6a klasės mokiniais kalbėjome apie tinkamą antibiotikų vartojimą.

                             Su mokiniais aptarėme kas yra antibiotikai, kada juos vartoti, o kada jų reikėtų vengti. Kalbėjome apie antibiotikų šalutinį poveikį – mikrobiotos disbalansą ir kaip tinkamai jį prižiūrėti vartojant vaistus. Aptarėme gerųjų bakterijų naudą, natūralius produktus, kuriuose gausu šių bakterijų. Žiūrėjome filmukus, kurių dėka dar labiau gilinome žinias apie mikroorganizmų atsparumą vaistams. Pamokos pabaigoje visas sukauptas žinias įtvirtinome viktorina. Vaikai klausė ir aktyviai dalyvavo viktorinoje.

Eurostat duomenimis 6,8% suaugusių žmonių populiacijos (18 ir vyresni) Europos Sąjungoje išgyvena depresijos simptomus, 2,9% jų patiria sunkią depresiją. Didžiausias sergamumas depresija fiksuojamas Vengrijoje (10.5%), Portugalijoje (10.4%) ir Švedijoje (9.0%). Nurodoma, kad depresija rečiausia Čekijoje (3.2%), Slovakijoje (3.5%), Kroatijoje (3.8%) ir Lietuvoje (3.9%).

                             Siekiant paneigti seną įsitikinimą, kad depresija – psichologinė liga, spalio 19 dieną su 7a, 7b ir 8b mokiniais turėjome diskusiją bei viktoriną.

                             Mokinius stengtasi apšviesti, kas yra depresija ir jos požymiai. Taip pat kalbėjome, kas gali lemti depresijos atsiradimą, palietėme  ir patyčių temą. Aptarėme pokalbio ir išklausymo svarbą žmogui sunkiu metu.

                             Su vaikais kalbėjome, kad pagalbos trūkumas depresijos kelyje gali grėsti savižudybe. Dėl šios priežasties svarbiausias pamokos tikslas buvo mokinius supažindinti su pagalbos būdais įtarus savižudiškas mintis. Mokiniai sužinojo, kaip pastebėti tokias sunkias mintis iš kalbėsenos, nuotaikos, elgesio ir svarbiausia ieškoti kardinalaus pokyčio žmoguje. Mokiniai įdėmiai klausėsi bei aktyviai dalyvavo pamokoje.

Įprasta manyti, kad riebalai – blogis, kuris ne tik gadina mūsų išvaizdą, bet ir kenkia sveikatai. Tačiau ar žinote, kad riebalai – viena iš pagrindinių mūsų kūno maisto medžiagų, ir jie mums būtini? Tačiau ne vienodais kiekiais. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) mitybos specialistai pataria kaip pasirinkti sveikatai naudingesnius riebalus. Daugiau apie teisingą riebalų pasirinkimą skaitykite čia.

 Emocinė sveikata yra viena iš svarbiausių žmogaus gyvenimo dalių, labai svarbu mokėti atpažinti savo emocijas, mokėti jas įvardinti ir žinoti, kaip su jomis tvarkytis.

                             Todėl spalio antroji diena buvo skirta aptarti, kas yra emocijos, kodėl mes jas jaučiame. Su 5a ir 5b klasių mokiniais aptarėme, kad visas emocijas jausti yra normalu, svarbiausia mokėti jas nukreipti tinkama linkme. Kalbėjome apie nemalonių emocijų nukreipimo būdus, atlikome atvejų analizę, kurios metus mokiniai turėjo atpažinti, kokia emocija vyrauja ir, kur žmogus ją turėtų nukreipti. Kadangi patyčios yra neatsiejama priežastis į prastą emocinę būklę mokykloje, o vėliau peraugančią į mažą savivertę, įvairias baimes suaugusių gyvenime, žiūrėjome filmuką apie patyčių prevenciją.

 Jaunimo rūkymo statistika Lietuvoje verčia suklusti – beveik kas trečias penkiolikmetis traukia cigaretės dūmą. Negana to, pirmąkart tabako gaminių pamėgina dar jaunesni: vidutiniškai vaikinai – būdami 12,2 metų amžiaus, merginos – 12,9 metų amžiaus. Skaičiuojama, kad iš viso cigaretes yra rūkę net 54 proc. mokinių.

                             Siekiant užkirsti kelią jaunimo žalingiems įpročiams, su 8a klasės mokiniais kalbėjome apie naujausius rūkymo būdus ir jų itin žalingą poveiki sveikatai.

                             Stengėmės išsiaiškinti ir suprasti, kad nauji rūkymo būdai tokie kaip: „iqos“, el. cigaretės yra tik didelė tabako kompanijų apgaulė, kurios metu jie teigia, kad nauji garinimo ir kaitinimo aparatai yra mažiau kenksmingi sveikatai. Neatsižvelgiant, kad kompanijos neturi ilgamečių tyrimų, o jei tyrimai ir buvo atliekami, jie buvo finansuojami tų pačių tabako kompanijų.

                             Po kurio laiko, atsiradus naujausiems moksliniams tyrimams, paneigiama sveikesnio rūkymo iliuzija. Šią iliuziją, kuria patikėjo jaunimas ir stengiamasi sugriauti.

2023 metų Europos judumo savaitės tema – 𝑻𝒂𝒖𝒑𝒚𝒕𝒊 𝒆𝒏𝒆𝒓𝒈𝒊𝒋𝒂̨, o šūkis 𝑱𝒖𝒅𝒆̇𝒌 𝒍𝒂𝒊𝒔𝒗𝒊𝒂𝒖. Per savaitę visoje Europoje ir ne tik, beveik 3 000 miestų ir miestelių skatina elgsenos pokyčius, pirmenybę teikdami aktyviam judumui, viešajam transportui ir kitiems švariems, pažangiems transporto sprendimams, organizuodami informuotumo didinimo veiklą ir renginius su vietos suinteresuotaisiais subjektais.

Europos judumo savaitė yra didžiausia tvaraus judėjimo kampanija pasaulyje. Jos renginiai kasmet vyksta rugsėjo 16–22 dienomis. Šia kampanija siekiama skatinti Europos šalių vietos valdžios institucijas diegti ir populiarinti tvarias transporto priemones bei paskatinti gyventojus išbandyti susisiekimo automobiliais alternatyvas.

Ši savaitė neaplenkė ir Klaipėdos „Saulėtekio“ progimnazijos. Kartu su 1 c ir dvejomis penktokų klasėmis atsigręžėme į savo vidų ir jogos judesiais judėjome vidinės ramybės link. Mokiniai užsiėmimo metu atsipalaidavo, išjudino raumenis, pastebėjo, kokias kūno dalis reikia palavinti daugiau. Kitoks judesys vaikams labai patiko, jie jautėsi ramiau.

Mokslų metų pradžią pradėjome nuo emocijų pažinimo. Kalbėjome su pradinukais kas yra emocijos, kokios jos yra, kodėl mes jas jaučiame.

Po aptarimo atlikome praktinę veiklą, kurios metu mokiniai turėjo atpažinti emocijas iš pateiktų paveikslėlių. Pakalbėję apie sunkesnes emocijas, tokias kaip pyktį ar liūdesį aptarėme, kokie būdai gali šias emocijas nuvyti šalin.

Pamokos pabaigoje su pradinukais rašėme jausmų laišką, kuriame vaikai aprašė, kaip jautėsi tą dieną ir kodėl.

Hepatitas C iki šiol yra vienas labiausiai nesuvaldytų infekcinių susirgimų. Taip yra todėl, nes ilgą laiką jis gali nesukelti jokių požymių, o infekcijos sukeltos pasekmės dažnai pastebimos tik tada, kai kepenys jau yra labai pažeistos – išsivysto cirozė arba kepenų vėžys. Daugiau informacijos rasite čia.

 Gegužės 5 d. minima pasaulinė rankų higienos diena. Ta proga su trečiokais ir ketvirtokais kalbėjome apie rankų plovimo svarbą, organizmo nuolatinę kovą su mikroorganizmais, kodėl svarbu stiprinti imuninę sistemą.

    Vaikai sužinojo, kokių yra mikroorganizmų, kurių rūšių mikroorganizmai gyvena ant mūsų rankų. Užsiėmime aptarta, kodėl ir kaip reikia plauti rankas ir kas atsitiktų, jeigu to nedarytume.

      Po teorinės dalies buvo atliktas bandymas. Jis padėjo išsiaiškinti, koks skirtumas, kai rankas nusiplauname tik su vandeniu ir kaip atrodo rankos po taisyklingo rankų plovimo. Rezultatas buvo akivaizdžiai matomas, vaikus labai nustebino, kad toks didžiulis skirtumas tarp taisyklingai ir netaisyklingai plautų rankų.

Pradinukams diena prasidėjo nuo judesio. Šį kartą ketvirtokai turėjo galimybę pajudėti netradiciškai ir išmėginti jogos praktiką.  4c klasės vaikai sužinojo apie jogos naudą, kilmę. Mokiniai noriai atliko visus pratimus, patys pastebėjo, kokias kūno vietas reikėtų stiprinti. Buvo daug juoko: vaikai noriai traukė korteles ir klasės draugams rodė ten pavaizduotus  judesio pratimus.

Balandžio ir gegužės mėnesį su 6-8 klasių mokiniais nemažai kalbėta apie rūkymo žalą.

Aptarėme, kodėl rūkymas yra problema, kodėl paaugliai rūko ir kas dažniausiai paskatina surūkyti pirmąją cigaretę. Mokiniai sukluso, kai buvo pasakojama apie paviešintuose tabako kompanijos vidiniuose dokumentuose esančią informaciją, pavyzdžiui, kokių gudrybių ėmėsi tabako kompanijos –  norėdami pritraukti dar daugiau nerūkančių žmonių, o ypač paauglių pradėti rūkyti.

Mokiniams buvo vaizdžiai parodyta, iš ko susideda tradicinė ir elektroninė cigaretė, kaip  organizmui kenkia kaitinamasis tabakas, pademonstruotas 3D stendas, paaiškinta pasyvaus rūkymo žala. Po teorinės dalies su mokiniais buvo atlikta situacijos analizė, nagrinėjami galimi variantai. Pamokos pabaigoje vaikai  mokėsi pasakyti tvirtą „Ne“ rūkymui.

Minint SSM tinklo 30-etį, 4b klasės vaikams buvo organizuojamas  specialus renginys kurio metu stengtasi aptarti ne tik fizinę, bet ir dvasinę sveikatą stiprinančias sritis.
                      Pirmoje renginio dalyje 4b klasės mokytoja ir sveikatos specialistė supažindino vaikus su jogos praktika, vaikai atlikinėjo įvairiausius pratimus, stengėsi labiau pažinti savo kūną, kurios kūno vietos yra stipresnės, kurioms dar trūksta lankstumo. Prieš jogos praktiką mokiniai turėjo galimybę susipažinti ir su kita jogos sritimi ­– meditacija. Ketvirtokai, susėdę ratu, kartu su sveikatos specialiste meditavo, stengėsi išgirsti savo vidinį Aš. Vaikams labai patiko užsiėmimas, girdėjosi replika: „Ar gali kiekviena kūno kultūros pamoka būti tokia?“
                      Antrojoje  užsiėmimo dalyje  mokytoja su vaikais aptarė vaisių ir daržovių naudą, atliko keletą pratimų, skirtų proto lavinimui. Ketvirtokai lavino regos, uoslės ir skonio pojūčius, žaidė žaidimą  „Atspėk vaisių ir daržovę“, ragavo nemažai vaisių ir daržovių, aptarė, kokį skonį jaučia. Kai kurie vaikai vieną ar kitą vaisių arba daržovę valgė pirmą kartą. Visi mokiniai buvo linksmai nusiteikę ir žingeidūs.

Taip pat po savaitės minint sveikatą stiprinančių mokyklų tinko 30-etis. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro rengtame renginyje dalyvavo mūsų progimnazijos 2c klasė. Renginį vedė vaikų mėgstami personažai: Karlsonas, bitutė, klounas, rykliukas. Renginys prasidėjo rytine mankšta ir garsia muzika. Pasimankštinę visų  mokyklų ir darželių atstovai sukūrė bangą –  bangavo lyg Baltijos jūra: tūpė – stojo, tūpė – stojo. Po bendro renginio prasidėjo  linksmybės. Mokiniai sušoko du šokius. Visiems  buvo smagu ir įdomu.

Daugelis mūsų ne tik yra girdėję posakį „sveikata – brangiausias turtas“, bet ir įsitikinę jo teisingumu. Kai prispausti ligos ar užklupus kokiam negalavimui atsiduriame poliklinikoje ar ligoninės palatoje, prisimename šią senolių išmintį ir dar kartą įsitikiname, kad sveikata iš tiesų yra brangesnė už bet kokius turtus ar pinigus. Balandžio 7 d. minima Pasaulinė sveikatos diena. Šią šventę inicijuoja PSO nuo 1950 metų. Diena švenčiama siekiant supažindinti visuomenę apie tam tikras su sveikata susijusias temas. Kadangi svarbiausia yra rūpinti savo sveikata dar prieš jai sunegaluojant, kviečiu paskaityti pagrindinius sveikatos principus, kurių laikantis kūnas jus apdovanos energija ir gera savijauta. Daugiau skaitykite čia.

2007 metų gruodžio 18 dieną Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė balandžio 2-ąją Pasauline autizmo diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į autizmą, kaip į sparčiai plintantį sveikatos sutrikimą, paskatinti ankstyvą diagnostiką bei pagalbą. Daugiau informacijos

Pasaulinė vandens diena!

Kovo 21 – 22 dienomis, minėdami pasaulinę vandens dieną, 1a ir 2b klasės mokiniai diskutavo, kodėl vanduo yra svarbiausias žmogaus elementas. Vanduo padeda mūsų organizmui atlikti įvairias funkcijas. Vaikai bandė atspėti, kiek procentų vandens yra  mūsų kūne. Užsiėmime aptarta vandens nauda mūsų savijautai, ką naudingo mūsų organizmui duoda vanduo. Mokiniai svarstė, kiek laiko žmogus gali išgyventi be vandens ir  maisto, kaip galima suprasti, jog organizmui trūksta vandens. Po pagrindinės teorinės dalies pradinukai svarstė, kiek vandens yra vaisių ir daržovių viduje, kaip teisingai apskaičiuoti, kiek vandens mums reikia suvartoti. Pamokos pabaigoje  vaikai žiūrėjo filmuką –  buvo rodomi  bandymai su vandeniu. Mokiniai  nustebo sužinoję, jog vandens gauname  vagydami vaisius ir  daržoves.

Kovo 20 dieną 3a klasės mokiniai ne tik  kalbėjo apie daržovių naudą žmogaus organizmui, bet ir įgijo geografinių žinių. Su vaikais buvo žaidžiamas  žaidimas, kurio metu jie ragavo įvairias daržoves jų nematydami ir bandė jas iš skonio atpažinti. Vaikai sužinojo apie gvakamolės šaknis ir egzotiškąją Meksiką, ten augančias populiariausias daržoves, aptarė lietuvių  ir meksikiečių maitinimosi skirtumus, svarstė, kokios panašios daržovės auga Lietuvoje ir Meksikoje, kokios auga  tik tolimoje Amerikos žemyno valstybėje. Baigę teorinę užsiėmimų dalį,  mokiniai ėmėsi praktinė veiklos. Susiskirstę grupelėmis, gamino gvakamolę bei mėgstamiausių daržovių vėrinukus. Pamokos pabaigoje, susitvarkius darbo vietą, buvo pradėta degustacija. Mokiniams labai patiko gvakamolė, nors kai kurie ją ragavo pirmą kartą. Vaikai noriai dalinosi  savo pagamintais patiekalais su klasės draugais, daug juokėsi. Visiems buvo smagu.

Vaisių ir daržovių nauda organizmui jau seniai žinoma. Kuo daugiau jų vartojame, tuo energingesni, laimingesni jaučiamės.

          Šia tema šiandiena kalbėjome su 4a klasės mokiniais. Visi kartu aptarėme tam tikras daržoves, kur jos auga, kokią naudą neša mums. Mokiniai dalinosi savo patirtimi kokias daržoves augina, kokios yra mėgstamiausios ir kokių nėra ragavę. Po aptarimo 4a klasės mokiniai mokėsi patys pasigaminti vaisių salotas. Susiskirstę į grupeles: vieni salotas gamino  su egzotiškuoju mangu, kiti su šilauogėmis, vynuogėmis, pasigardino salotas daigais. Klasės mokytoja vaikų salotas praturtino riešutais, sezamų sėklomis. Vaikai ragavo savo pagamintas salotas ir draugiškai šnekučiavosi.

Nors pedikuliozė neretai įsisuka į vaikų kolektyvus, tėveliai apie ją kalbėti vengia, nes vis dar mano, kad tai higienos stokos problema. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytojai epidemiologai sako, kad nieko panašaus – užsikrėsti gali net ir tie, kurie gyvena itin švariai – šiems žmogaus krauju mintantiems vabzdžiams tai nėra itin svarbu. Daugiau skaitykite.

8a klasės mokiniai dalyvavo visuomenės sveikatos biuro vykdomame projekte „Pokyčių savaitė“, kuri susideda iš 7 susitikimų. Užsiėmimų tema – lytiškumo ugdymas. Moksleiviai bendravo su biuro specialiste, psichologe bei  lektore. Temų būta įvairių, pavyzdžiui: kas yra lytiškumas, kuo skiriasi lytiškumo ugdymas nuo lytiškumo švietimo. Mokiniai su psichologe aptarė, kas yra seksualumas, lytiniai santykiai. Vaikai sužinojo  apie kontraceptines priemones bei atsakomybę. Visuomenės sveikatos biuro specialistė,  skirdama praktines užduotis, aptarė sveikų ir toksiškų santykių skirtumus, akcentavo, kokios emocijos tai parodo.
     Susitikimas su lektore taip pat buvo įdomus ir naudingas. Mokiniams buvo duota praktinė užduotis, kurios pagalba buvo siekiama parodyti, kaip lūkesčiai gali skirtis nuo realybės, nes žmogus gali būti visai kitoks, nei tikėtasi. Paskutinį susitikimą vainikavo protmūšis. Visi įsitikinome, jog vaikai tikrai daug ką išmoko.  Nepaisant juokelių ir krykštavimų,  moksleiviai atidžiai klausė, entuziastingai atlikinėjo visas jiems skirtas užduotis.

Vasario 7 d. visuomenės sveikatos biuro specialistė Arūnė lankėsi ,,Saulėtekio” progimnazijoje, kur mokiniams pravedė netradicines pamokas.  6a ir 6b klasės mokiniams pasakojo apie tvarumą, šiukšlių rūšiavimą, meilę gamtai. Pirmoje pamokoje vaikai sužinojo apie labiausiai aplinką teršiančius objektus, kiek kilogramų šiukšlių per metus yra perdirbama ir kiek lieka. Specialistė paaiškino, kaip reikia taisyklingai rūšiuoti šiukšles, kodėl tai yra svarbu. Antroje pamokoje vyko protmūšis. Vaikai turėjo progą parodyti, kaip įdėmiai klausėsi, kokių įgijo per pamoką žinių.

Pirmąją vasario savaitę progimnazijos mokiniai  išmėgino interaktyvų kilimą. Jo pagalba vaikai žaidė įvairiausius žaidimus. Mokiniams labiausiai patiko gaudyti moliūgus ir žaisti futbolą. Sudomino ir kiti žaidimai: ledo ritulys, futbolo vartų gynimas. Mokiniai turėjo galimybę lavinti protą, pasitikrinti žinias iš  matematikos ir geografijos.

Netradicinio ugdymo diena 3b klasėje prasidėjo mokinių juoku ir linksmu klegesiu. Visuomenės sveikatos biuras suteikė vaikams  galimybę išmėginti interaktyvų kilimą, kurio pagalba lauko žaidimus galima integruoti ir patalpoje. Tai paįvairina pamoką. Jie buvo pirmoji klasė, galėjusi išmėginti šį kilimą. Mokiniai  išbandė įvairiausius žaidimus: futbolą, obuoliukų gaudymo varžybas, sprogdino robotukus. Trečiokai, žaisdami komandinius žaidimus, entuziastingai palaikė komandos draugus.  Po aktyvių žaidimų  mokiniai lavino protą – sprendė matematines lygtis. Netradicinė pamoka vaikams labai patiko ir suteikė daug džiaugsmo.

Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro specialistai siūlo pasinaudoti nemokamų psichologinių konsultacijų galimybe. Paslauga teikiama 55 metų ir vyresniems asmenims, bei suaugusio amžiaus neįgaliesiems. Konsultacijos vyksta tiek kontaktiniu, tiek ir nuotoliniu būdu, atsižvelgiant į poreikį. Asmeniui priklauso 10 susitikimų su specialistu.

Kasmet paskutinę sausio savaitę minima Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė, kurios metu siekiama atkreipti dėmesį į šios ligos prevencijos būtinybę.
Dėl gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje išlieka didelis 45 – 54 metų amžiaus moterų mirtingumas. Daugiau informacijos apie gimdos kaklelio vėžį.

Š. m. sausio 19 d. 2a ir 2b klasės mokiniai lankėsi visuomenės sveikatos biure, sensoriniame kambaryje. Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, multisensorinė aplinka skatina lytėjimo, skonio, regos, klausos, uoslės, judėjimo pojūčius bei intelektinės veiklos poreikius. Tyrimai rodo, kad tokia aplinka didina asmens sąmoningumą bei dėmesio koncentraciją, gerina apetitą, atmintį, pažinimą bei kalbą, sustiprina laimės jausmą, mažina agresiją ir nerimą. Didelis tokios aplinkos privalumas tas, kad ji tinka ir asmenims, turintiems specialiųjų poreikių, pvz.: hiperaktyvumą, autizmą, klausos ar regos susilpnėjimą bei kenčiantiems nuo demencijos, Alzhaimerio ligos. Vaikai turėjo galimybę išbandyti masažo fotelį, vandens lovą, pajusti kvapų terapiją, pasigrožėti įvairiomis šviesos ir vaizdo instaliacijomis. Mokiniams išvyka buvo kupina įspūdžių ir naujų potyrių.

Gruodžio 14d. su 1b klasės mokiniais aptarinėjome, kokie yra žiemos metu tykantys pavojai, vaikai žiūrėjo filmuką, kaip tinkamai elgtis žiema, kad pavojų išvengti. Klasėje mokosi įvairių tautų mokiniai, todėl pamokėlė buvo šioks toks iššūkis, kadangi teko kalbėti dvejomis kalbomis – lietuvių/anglų. Pamokėlės metu daug įspūdžių turėjo ne tik vaikai, bet ir aš pati. Po visko vaikams buvo duota užduotėlė, kurios metu mokiniai turėjo suskirstyti, kokie rūbai tinka žiemos, o kokie vasaros metui, ir jie tai atliko puikiai.

Lapkričio ir gruodžio ketvirtadieniai Saulėtekio progimnazijoje buvo nekasdieniški – vyko gerumo akcija, kurios metu buvo rengiama mugė ir vaikai kviečiami kepti sveikuoliškus skanėstus bei juos pardavinėti savo bendramoksliams. Šios akcijos tikslas – surinktus pinigus paaukoti vaikams, sergantiems cukriniu diabetu. Vaikai noriai kepė skanėstus, tokius kaip: „Avinžirnių braunis“, „Becukriai keksiukai“ ir kt.

Gruodžio 1d. su 5a klase buvo aptarta cukraus žala organizmui, taip pat, kaip atpažinti cukrų produkto etiketėse. Kalbėjome apie daug cukraus turinčių užkandžių alternatyvas bei bendrą sveikos mitybos apibrėžimą. Pamokos pabaigoje mokinai atliko užduotį, kurioje turėjo atpažinti įvairiausius vaisius ir daržoves. Vaikai puikiai pasidarbavo, nors ir kai kurios daržovės jiems buvo nematytos.