Skip to content

Donelaitis ir mes

 

                                       Per Lietuvą nuvilnijo renginiai, skirti mūsų lietuvių literatūros pradininko K. Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių sukakčiai paminėti. Klaipėdos „Saulėtekio“ pagrindinės mokyklos mokiniai nusprendė poeto jubiliejų paminėti netradiciškai: buvo organizuotas mokinių kūrybinių darbų konkursas „Metų laikai“. 5-10 klasių mokiniai eilėraščiuose  stengėsi perteikti įvairių metų laikų žavesį, ieškojo savitų, neįprastų žodžių ir frazių. Buvo atsisakyta ketureilių, pasirinkta laisvesnė  eilėraščio forma – taip stengiamasi priartėti prie modernesnės poetikos. Dailininkai savo piešinių parodos simboliu įvardijo vežimo ratą. Rieda ratas: žiemą keičia pavasaris, vasarą – ruduo („Ratas ant ašies barškėdamas sukasi sunkiai“). Ir vėl viskas kartojasi.

               Mokyklos bendruomenei pristatytas integruotas projektas „Donelaitis ir mes“. Mokiniai sužinojo, kokioje epochoje gyveno poetas, kaip tada vadinosi lietuvybę puoselėjantys miestai, kur yra Tolminkiemis. Visus nustebino K. Donelaičio biografiniai faktai. Mažai kas buvo girdėjęs, jog poetas buvo puikus meistras: pats pasigamino barometrą, klavesiną, laikrodį. Mėgo sodininkystę. Pristatant poemą „Metai“, tarsi vėl iš naujo atgijo rečiau vartojami žodžiai, savitai suskambo hegzametras. Sunku būtų rasti mokinį, kuris atmintinai nemokėtų pirmųjų kūrinio eilučių: „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą“. Prajuokino Slunkiaus monologas – bandymas pateisinti tinginiavimą. Sugraudino Pričkaus likimas. Įdomu buvo klausytis pranešimo apie būrų valgius.

              Renginio metu skambėjo etnografinio ansamblio dainos. Mokyklos solistai nuotaikingai padainavo grupės „Liūdni slibinai“ pasiūlytą ištraukos iš „Pavasario linksmybių“ versiją. Visi įsitikino, kad K. Donelaičio kūryba gali skambėti moderniai ir originaliai – reikia tik paieškoti savitų išraiškos formų. Ne veltui yra sakoma, kad geras klasikos kūrinys niekada nepasensta. Taigi  ir  poemai „Metai“ laiko ratas nė kiek nepakenkė, netgi atvirkščiai – K. Donelaitį kiekviena karta atranda iš naujo.     

                                             Nijolė Žukienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui    

From → Uncategorized